Laisvalaikis

Malonumo turi būti daug

Tuo viskas apie pomėgį šokti ir pasakyta.

Be to, labai mėgstu keliauti. Šią vasarą su draugais nutarėm aplankyti kaimynus – “braliukus” latvius. Rinkomės rinkomės ir nutarėm paskutinį liepos mėnesio savaitgalį aplankyti tris Latvijos miestus: Kuldigą, Jūrmalą ir Rygą. Apie kelionę galima būtų pasakoti daug, bet daug smagiau žiūrėti nuotraukas. Tad leidžiamas kartu į gražiausias Latvijoje matytas vietas…

 

Penktadienį atvykome į Kuldigą – XVII a. dvasią išlaikiusi miestelį. Kuldiga vadinama Latvijos “Venecija”. Joje daug krioklių, o pats žymiausias – plačiausias Europoke krioklys – Ventos rumba. Jo aukštis tėra 2 m., o plotis – 249 m. Vaizdas tikrai žavi.

Plačiausias Europoje krioklys – Ventos rumba.

Pasigrožėję Venta ir plačiausiu kriokliu, patraukėm ieškoti Kuldigos centro. Paklausę kelių sutiktų praeivių, kur jį galime rasi, galų gale pasiekėme Turizmo informacijos centrą ir dailų senovinį pastatą su bokšteliais ir Latvijos vėliava. Pagal pastato oficialumą priėjom išvadą, kad čia bus Kuldigos rotušė.

Mūsų manymu, tai Kuldigos rotušė. Jei klystame, pataisykite

Apsukę dar keletą ratų, pasiekėm pagrindinę miestelio gatvė. Ji nė iš tolo nepriminė mūsų Gedimino prospekto, kur akys raibsta nuo spindinčių stiklinių vitrinų, modernių fasadų. Kuldigos pagrindinė gatvė, kaip ir visas miestelis, dvelkė XVII a. dvasia. Žmonių čia buvo nedaug, viena kita nedidelė parduotuvėlė.

Kuldigos pagrindinė gatvė.

Kad jau atvykom į šį seną ir turistų lankomą miestelį, norėjom pamatyti kuo daugiau. Tad nepraleidom progos apsilankyti ir kvarcinio smėlio urvuose. Gavę po žvakę, klaidžiojom +8 laipsnių temperatūros tamsiuose siauriuose labirintuose. Šalta, ankšta, bet labai įdomu. Tuos kvarcinio smėlio labirintus plikomis rankomis rausė vienos šeimos kelios kartos. Dabar turistai gali pamatyti tik nedidelę labirintų dalį, nes kitos yra tiesiog per siauros laisvai įeiti žmogui.

Kvarcinio smėlio urvai.

Pasigrožėję Kuldiga, patraukėm į antrąjį mūsų kelionės tikslą – Jūrmalą. Nuo Kuldigos ją skiria apie 140 km, tad penktadienio pavakare pasiekėm kempingą “Nemo”, kuriame ir apsistojome.

Įsikūrėme kempinge “Nemo”.

Kitą dieną pasikepinę po Latvijos saule prie latviškosios Baltijos jūros, susiruošėm pasižvalgyti po Jūrmalos centrą. Tiesa, nuo centro mus skyrė apie 10 km, bet mes buvom optimistai ir pasižiūrėję į žemėlapį suskaičiavom tik 6 km. Manėm, lengvai juos įveiksim. Einam einam, einam einam, o centro kaip nematyti, taip nematyti. Kai mūsų paskaičiavimais (jau kur kas tikslesniais) nupėdinom apie 10 km., išvydom pirmuosius centro požymius – kavinės, žmonių sambrūzdis, skulptūros, žemėlapyje kaip turistams rekomenduojami apžiūrėti objetai. Planavom daug tokių objektų apžiūrėti, bet nebeturėjom jėgų dar kulniuoti kelių kilometrų per centrą, jų ieškodami. Ką radom, tą fotografavom

Jūrmalos centre.

Nusprendę patausoti kojas, į kempingą grįžom su mikroautobusiuku. Kitą rytą susirinkom daiktus ir atsisveikinom su “Nemo” ir išvažiavom į visai netoli nuo Jūrmalos esančią Rygą.

Atsisveikinam su “Nemo”.

Į Rygos centrą per Dauguvą patekom įspūdingu tiltu. Apskritai matyti keli tiltai Rygoje sužavėjo. Mūsų Žaliasis, Mindaugo, Baltasis ir kt. nublanksta prieš juos. Žinoma, ir Dauguva kur kas platesnė nei Neris. Tiltas, kuriuos pasiekėm Senamiestį, priminė San Franciske esantį tiltą.

Tiltas per Dauguvą Rygoje.

Rygos senamiestis paliko neišdildomą įspūdį. Įvažiavimas į jį mokamas, tad automobilių mažai. Gausu virš medžių ir kitų pastatų iškilusių bažnyčių bokštų, seni pastatai restauruoti ir nudažyti įvairiomis spalvomis – nebijoma net ryškios geltonos spalvos.

Rygos centre, prie Laisvės aikštės, įkurtas labai švarus, gražus parkas. Margaspalvės gėlės, fontanai upelyje,mažas kriokliukas, tiltelis, nukabinėtas spynomis, ir suoliukai kvietė pailsėti, atsipūsti po klaidžiojimų po miestą.

Gražus parkas Rygos centre.

Greta to parko įsikūrę Rygos Operos rūmai, o prieš juos – senovinis fontanas. Viskas aplink atrodė taip šviesu, švaru ir tvarkinga.

Fontanas priešais Rygos Operos rūmus.

Čia sudėta ne viskas, ką mes pamatėm. Bet geriau vieną kartą pamatyti savo akim, nei dešimt kartų išgirsti. Į gimtąjį Vilnių grįžom pilni malonių įspūdžių. Nors kelionė tetruko tris dienas, pamatėm daug, parsivežėm daugybę nuotraukų ir įspūdžių ilgam.

“Braliukai” ne taip ir toli. Gal reiks dar juos aplankyti?